„Hollister Lietuva“ vertina vyresnio amžiaus darbuotojų patirtį

Lietuvoje du iš penkių darbo neturinčių žmonių yra vyresni negu 50 metų asmenys. Dalis jų aktyviai mokosi ir ieško galimybių, dalis – atsisako tobulėti, renkasi nekvalifikuotą darbą. Savo ruožtu įvairių mokymų ir programų siūlo tiek Užimtumo tarnyba, tiek verslo įmonės, aktyviai didinančios savo komandas. Verslo atstovų teigimu, gyvenimo patirtį sukaupę žmonės organizacijos kultūrą praturtina didesne nuomonių ir požiūrių įvairove, padeda verslui geriau įvertinti situacijas ir net atrasti netikėtų sprendimų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra užregistruota per 60 tūkst. darbingų vyresnių nei 50 metų amžiaus gyventojų, kurie neturi darbo. Pastebima, kad vyresnių asmenų situacija darbo rinkoje yra komplikuota jau ne vienerius metus, o pandemija šią problemą dar labiau pagilino.

Nemažai įmonių pirminę darbuotojų atranką ėmė vykdyti nuotoliniu būdu, tad skaitmeninių įgūdžių stokojantys ar technologijų vengiantys vyresnio amžiaus žmonės prarado nemažai galimybių įsidarbinti. Apskritai, pasyvumas ir aktyvios darbo paieškos stoka yra tarsi pelkė, įtraukianti vyresniąją kartą. Nedirbantys žmonės ilgainiui ima patirti ir socialinę atskirtį.

O galėtų būti priešingai – vyresnio amžiaus darbuotojai neretai veikia tarsi komandos variklis, gyvas atminties ir patirties bankas. „Jie ir jos turi tiek daug gyvenimo patirties, kad gali ją efektyviai panaudoti spręsdami iššūkius ir įvairias užduotis darbo aplinkoje. Gerus mūsų rezultatus nulemia ne tik kompetencijos. Sklandūs tarpusavio santykiai, darbinga atmosfera ir nekintantys vertybiniai principai yra lygiai taip pat svarbu“, – sako Michaelas Brennanas, Kaune veikiančios bendrovės „Hollister Lietuva“ vadovas.

Akcentuoja asmens orumo svarbą

Keliose šalyse dirbęs M. Brennanas pabrėžia, kad asmens orumas yra vienas keturių vertybinių tarptautinės įmonės principų, kurie bendriems tikslams suvienija komandas iš labai skirtingų asmenybių. Įmonės vadovo teigimu, darbuotojų įtrauktis ir įvairovė yra labai svarbūs įmonės verslo sėkmei ir organizacijos narių gerovei.

Jis atkreipia dėmesį, kad amžiaus įvairovė kompanijoje yra tokia pat svarbi, kaip ir lyties ar rasės. „Užtikrindamas amžiaus įvairovę, verslas įgyja skirtingų patirčių ir požiūrių srautą, kuris organizaciją tiesiog neša apsibrėžtų tikslų link“, – kalba pašnekovas.

Todėl, anot M. Brennano, labai svarbu padėti kiekvienam naujokui apsiprasti įmonėje, nesvarbu, ar prie komandos prisijungė ką tik mokslus baigęs jaunuolis, ar 30–40 metų darbo patirtį sukaupęs žmogus. „Savo įmonėje turime daugybę socialinių veiklų ir iniciatyvų – visi kartu kuriame tokią aplinką, kurioje puikiai jaustųsi tiek naujokas, tiek įmonės senbuvis. Veiklos pritaikytos ir atviros įvairaus amžiaus žmonėms. Labai smagu matyti, kad kolegos aktyviai įsitraukia, mėgaujasi kartu leisdami laiką“, – pastebi „Hollister Lietuva“ vadovas ir priduria, kad keliaudamas po kompanijos biurus ir gamyklas visame pasaulyje sutiko bendradarbių, kurie didžiuojasi „Hollister“ dirbdami jau 45 metus ir ilgiau. Pasak pašnekovo, tokie darbuotojai yra matę daugybę permainų ir svariai prisidėję prie organizacijos pažangos bei augimo. Lojalūs, ilgamečiai darbuotojai labai dažnai pamini, jog itin vertina palaikymą ir paramą, kurią kompanija užtikrino jiems ir jų šeimoms per visą gyvenimą, taip įkūnydama minėtąjį „Asmens orumo“ principą.

Savų privalumų turi kiekviena karta

Kaune įsikūrusios ir sveikatos priežiūros produktus gaminančios „Hollister Lietuva“ komandoje šiuo metu maždaug kas antras narys yra 40 metų ir vyresnis. Vyresni darbuotojai kolegų yra ypač vertinami dėl gebėjimo tinkamai pasverti argumentus, subalansuoti požiūrius ir atrasti optimalius sprendimus.

„Vyresni negu 50 metų amžiaus darbuotojai priklauso vadinamosioms X ir Kūdikių bumo kartoms. X kartos atstovams būdingas atsakingumas, praktiškumas, gebėjimas prisitaikyti. Jiems svarbus išsilavinimas, profesija, šeima ir orientacija į rezultatą. Kūdikių bumo atstovai pasižymi darbštumu, lojalumu, pagarba tradicijoms. Jiems svarbu aiškus pavaldumas, jie puikiai geba dirbti komandoje“, – teigia darbo rinkos portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Pasak jos, vyresnės kartos darbuotojai turi sukaupę gyvenimiškos ir darbinės patirties, gali ja laisvai dalintis su komandos nariais, didelę vertę organizacijai suteikia jų ekspertiškumas, požiūris į darbą, pareigingumas. Jų žinios ir patirtis praverčia priimant sprendimus, planuojant ateities veiksmus, ruošiant strategijas.

Klaidingi įsitikinimai kliudo ir darbuotojams, ir darbdaviams

Nagrinėdama Lietuvos darbo rinkos dinamiką R. Karavaitienė pastebi, kad 50-mečių ir vyresnių gyventojų grupėje nedarbo lygis yra maždaug 3 proc. didesnis už šalies vidurkį ir dvigubai didesnis nei jaunimo (16-24 metų grupėje).

„Pandemijos metu jaunimo ir 50+ amžiaus grupių nedarbas siekė panašų lygį, tačiau per beveik pusantrų metų nedarbas jaunimo grupėje mažėjo daug sparčiau. Taigi, nors vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų nedarbas mažėja, tačiau ne taip greitai kaip kitose amžiaus grupėse“, – kalba darbo rinkos ekspertė.

R. Karavaitienės nuomone, penkiasdešimtmečiams ir vyresniems asmenims netekus darbo yra daug sudėtingiau vėl grįžti į darbo rinką. Ypač sunku sugrįžti tiems, kurie neturi rinkoje paklausių įgūdžių, kompetencijų ar kvalifikacijos. „Vis dar pasitaiko, kad vyresni kandidatai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus. Tačiau neretai žmonės ir patys mano, kad jų amžius yra pagrindinė kliūtis susirasti darbą“, – dalijasi pašnekovė ir konstatuoja, kad vyresnio amžiaus žmonės yra tarsi neatrastas lobis ir neišnaudotas darbo jėgos išteklius.

Šiuo metu stiprią konkurenciją dėl darbuotojų patiriančioms ir talentų ieškančioms įmonėms R. Karavaitienės pataria skaitant CV, net nežiūrėti į jame nurodytą kandidato amžių ar gimimo metus, atsiriboti nuo šių skaičių, kurie niekaip neatspindi darbuotojo tinkamumo konkrečiam darbui.

Anot specialistės, kandidatus reikėtų vertinti pagal jų įgūdžius, patirtį, žinias, požiūrį į darbą ir vertybes. „Idealaus darbuotojo portretas yra iliuzija – nereikėtų ieškoti būtent „vyresnio“ ar „jaunesnio“, nes amžius – ne profesija. Svarbu tiesiog ieškoti sau tinkamo darbuotojo“, – tikina R. Karavaitienė.